Įvyko jau trečioji PRAKTIKŲ DIENA

Š. m. spalio 19 d. kokybės, produktų atitikties ir reglamentavimo bei artimų sričių specialistus subūrė trečioji PRAKTIKŲ DIENA, kuri šį kartą buvo skirta maisto produktų ženklinimui ir reklamai. Kaip jau įprasta, temos buvo nagrinėjamos iš praktinės pusės, remiantis realiais pavyzdžiais ir situacijomis, o unikalia patirtimi dalijosi ir valstybės institucijų, ir verslo atstovai.

Konferencijoje pranešimus skaitė „Intra Vires“ ekspertė Edita Rubinienė, „Allive Europe“ produkto atitikties vadovas Tadas Brazdauskas, valstybinės kalbos inspekcijos vyriausioji inspektorė Ramunė Kanišauskaitė, „Danone Nordics And Baltics“ viešųjų ryšių ir reglamentavimo vadovė Baltijos šalims Margarita Čėglienė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vedėja Inga Grinevičė ir „RAIT Group“ generalinė direktorė Dovilė Končak.

Skirtingos pranešėjų profesinės patirtys, kompetencijos ir veiklos sritys leido į ženklinimo ir reklamos klausimus pažvelgti iš įvairių pusių, o auditorijai suteikė daug vertingų praktinių įžvalgų.

Trumpai, apie ką kalbėjome

Ar galima taip rašyti? Edita Rubinienė, „Intra Vires“ ekspertė

Pastebime, kad nors privalomieji ženklinimo reikalavimai galioja nuo 2011 metų, ši informacija vis dar nėra pateikiama tiksliai, aiškiai ir suprantamai vartotojui, vis dar pasitaiko grubių klaidų.

Edita pasidalino Lietuvos ir užsienio gamintojų blogosios ir gerosios  praktikos pavyzdžiais iš „Intra Vires“ darbinės praktikos, pateikė rekomendacijas kiekvienam privalomosios informacijos elementui:

• Pavadinimas.
• Pagrindinis pakuotės regėjimo laukas.
• Grynasis kiekis.
• Sudedamosios dalys ir alergenai.
• Tinkamumo vartoti nuoroda.
• Specialiosios laikymo ir (arba) vartojimo sąlygos.
• Maisto verslo operatoriaus / įmonės pavadinimas ir adresas.
• Kilmės šalis / kilmės vieta.
• Vartojimo instrukcija.
• Maistingumo deklaracija.
• Alkoholio koncentracija viršijanti 1,2 % tūrio.

Pranešėja atkreipė dėmesį, kad ne visada daugiau informacijos ant pakuotės ar reklamoje yra geriau ir suprantamiau. Pabrėžė, kad informaciją reikėtų pateikti kaip įmanoma trumpiau, paprasčiau, aiškiau, tiksliau, kad ženklinimas nekeltų klausimų nei vartotojams, nei rinkos priežiūros tarnyboms.

Super maistas su kanapėmis. Tadas Brazdauskas, „Allive Europe“ produkto atitikties vadovas

Tadas dalinosi patirtimi ir papasakojo apie iššūkius, su kuriais nuo įsikūrimo pradžios susidūrė jo atstovaujama įmonė. Jis akcentavo, kad apie ženklinimą reikia pradėti galvoti ne sukūrus pakuotę, o nuo pat produkto kūrimo pradžios, dalinosi kitų šalių ženklinimo praktika. Įdomu buvo sužinoti apie  Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos reikalavimų skirtumus, taikomus ekologiškiems produktams.

Ženklinimo iššūkiai, su kuriais susidūrė ALLIVE EUROPE:

• Pluoštinių kanapių sėklų produktai – naujasis maistas?
• Prekinio ženklo registracija – „Hemp Superfood“.
• Marihuanos lapai? Su marihuana? O kaip atrodo pluoštinių kanapių augalo lapai?​
• Pridėtinė vertė, kuri nematoma ant produkto pakuočių. ​
• Investicijos į objektyvumą.
• Vartotojų pasitikėjimas. Sudėtingesnių teiginių pagrindimas. ​
• Ar gali būti beglitimiai avižų dribsniai?​
• Marketingo skyriaus lūkesčių valdymas. Vertimai.
• Privačios etiketės produktai. Kliento poreikiai.
• Maisto ženklinimo sistemos: ES, Kanada, Meksika.

Reklama kalbininkų akimis. Ramunė Kanišauskaitė, Valstybinės kalbos inspekcijos vyriausioji inspektorė

Taisyklinga lietuvių kalba ir gramatika maisto produktų ženklinime ir reklamoje tikrai įmanoma! Ramunė kvietė konsultuotis ir pasitarti su valstybine kalbos inspekcija prieš kabinant reklamines iškabas bei rengiant produktų reklamą televizijai ar radijui.

Kelios temos iš Ramunės pranešimo:

• Turi būti vartojami tikslūs, lietuvių kalboje nusistovėję terminai.
• Rišliame tekste reklamuojamų prekių, įmonių simboliniai pavadinimai išskiriami kabutėmis arba rašyba.
• Ženklai ©, ™ pavadinimuose kabučių nepakeičia.
• Gaminių pavadinimus (jeigu tai nėra prekių ženklai) galima išversti į lietuvių kalbą.
• Lietuviškame tekste atidaromosios kabutės turi būti rašomos apačioje (devynetukai), uždaromosios – viršuje (šešetukai).
• Bendriniai žodžiai ne sakinio pradžioje rašomi iš mažosios raidės.
• Daiktavardis įpakavimas nevartotinas reikšme „pakuotė“.
• Rekomenduojama naudotis nuolat atnaujinamu bendrinės lietuvių kalbos žodynu ir kitais lietuvių kalbos ištekliais internete.

Ženklinimas ir reklama. Objektyvu vs subjektyvu. Margarita Čėglienė, „Danone Nordics And Baltics“ viešųjų ryšių ir reglamentavimo vadovė Baltijos šalims

Margarita pasidalino savo mintimis ir patirtimi, kaip jos atstovaujama įmonė stengiasi užtikrinti  reklamos objektyvumą:

• Reikalavimai reklamai, kaip juos atitikti.
• Humoras reklamoje.
• Ar teisingi teiginiai: „jogurtas yra vienas sveikiausių pieno produktų“​, „natūrali košė“​, „subalansuota košė, patenkinanti augančio kūdikio poreikius“​, „išskirtinio natūralumo produktas“​, „persikų tyrė, kuri nektarui suteikia tirštumo ir natūralumo“, „suteiks gerą savijautą“​?
• Produkto pakuotės kūrimas, vartotojų apklausos. Ar tai svarbu?
• Kaip įvairių ES šalių tarnybos reaguoja į tą patį RASFF pranešimą (atvejo pristatymas).

Margarita patarė įmonėms atlikti  nepriklausomas apžvalgas ir kaupti atsiliepimus apie gaminamus produktus, nuolat peržiūrėti visą viešai skleidžiamą turinį. Taip pat, kai yra galimybė, atlikti vartotojų suvokimo tyrimus, vengti manipuliavimo emocijomis, nuolat stebėti rinką ir iš jos mokytis.

Reklama ir (ne) sąžininga komercinė veikla. Kaip nepaslysti? Inga Grinevičė, VVTAT nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vedėja

Inga, remdamasi daugybe rinkos pavyzdžių, dalijosi patarimais, kaip nepaslysti kuriant ir skleidžiant reklamą, kad komercinė veikla nebūtų pripažinta nesąžininga, kad nuomonės formuotojai „neprivirtų košės“.

Inga klabėjo ir dalijosi pavyzdžiais šiomis temomis:

• Reklamos požymiai.
• Vidutinio vartotojo sąvoka.
• Reikalavimai nesąžiningai komercinei veikla​i.
• Klaidinančios reklamos kriterijai: išsamumas, teisingumas, pateikimas.
• Kainų, nuolaidų pateikimas, kainų sumažinimo taisyklės.
• Teismų praktika.
• Neetiška reklama.
• Reklamos skleidėjo atsakomybė.
• Lyginamoji reklama.
• Reklama ir vaikai.
• CBD produktų klaidinanti reklama.
• Reklama socialinėje erdvėje.
• „Omnibus“ direktyva.
• Dvejopa produktų kokybė​.
• Laukiamos naujovės – teisinis reguliavimas.
• „Žaliasis smegenų plovimas“​, „žaliųjų“ teiginių naudojimas reklamoje.

Pirkti ar nepirkti: vartotojų įpročiai maisto sektoriuje. Dovilė Končak, „RAIT Group“ generalinė direktorė

Dovilė pristatė 2022 – 2023 m. „RAIT Group“ atliktus tyrimus apie vartotojų įpročius Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Švedijos maisto sektoriuose:

• Švedijoje tradicinės parduotuvės yra žymiai mažiau svarbios apsipirkimui nei buvo prieš kelis metus.
• Estai ir latviai, dažniau negu lietuviai, maistą, kurį gali nusipirkti savo šalyse, vertina kaip labai aukštos kokybės.
• Lietuviai, dažniau negu latviai pirmenybę teikia vietinėms prekėms.
• Švedijoje socialiniai tinklai yra svarbesni informacijos šaltiniai priimant sprendimą dėl geriausio produkto / paslaugos pasirinkimo nei Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje.

Tyrimai rodo, kad beveik visi žmonės domisi informacija ant produktų pakuočių. Jie domisi tuo, ką valgo ir nori rinktis sveikesnį produktą.​ Dažniausiai pirkėjai tikrina galiojimą datą ir kilmės šalį. Pirkėjai dažnai teikia pirmenybę vietiniam produktui ir tiki jo aukšta kokybe.​

Žmonės vis labiau išskiria tvarius prekės ženklus, ypač Lietuvoje ir Švedijoje. Jie atpažįsta, kurios įmonės apgaudinėja savo klientus šioje srityje.​ Ekologiškų prekių ženklinimas daugumai žmonių yra lengvai atpažįstamas, bet mažesnė dalis visuomenės juo pasitiki.