Ar tikrai netrukus visoje Europoje bus masiškai pradėti gaminti kokteiliai, sausainiai, makaronai ir mėsainiai iš vabzdžių?

Ar tokį naują maistą greitu laiku valgysime su pasimėgavimu, nes jo gamybai atverta žalia šviesa?

Europos Komisija šių metų gegužės 3 d. patvirtino didžiojo milčiaus tenebrio mulitor lervas tinkamas naudoti žmonių maistui ir jas planuoja įtraukti į ES naujų maisto produktų sąrašą. Didžiojo milčiaus (lot. Tenebrio molitor) lervos tapo pirma vabzdžių rūšimi, kurią Europos Sąjungos maisto saugos agentūra (EFSA) pripažino saugia vartoti žmonėms.

Didžiojo milčiaus lervų auginimui ir vabzdžių maisto produktų gamybai nereikia didelių investicijų ar išskirtinių gamybos sąlygų. Lervos per savaitę išsirita iš didžiojo milčiaus vabzdžio kiaušinėlių, jas galima naudoti maistui ankstyvame vystymosi etape. Per 11 savaičių užauginta lerva sveria apie 0,2 g ir yra 25 – 35 mm ilgio.

Maistui naudojamos šviežios ir džiovintos didžiojo milčiaus  lervos arba džiovintų didžiojo milčiaus lervų milteliai. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad didžiojo milčiaus lervų maistingumas prilygsta įprastinės gyvūninės mėsos maistingumui. Džiovintose didžiojo milčiaus lervose yra apie 58 % baltymų, 27 % riebalų ir 5,6 % skaidulinių medžiagų (daugiausia chitino). Palmitino, oleino ir linolo rūgštys sudaro 76,3% visų riebiųjų rūgščių. Lervos yra P, Mg, Zn, Mn ir Cu šaltinis, nes 100 g. lervų yra daugiau kaip 20 % per dieną rekomenduojamos suaugusiam žmogui suvartoti šių maistinių medžiagų normos. Energinė 100 g džiovintų didžiojo milčiaus lervų vertė siekia 2074 kJ (496 kcal).

Šviežios, džiovintos didžiojo milčiaus lervos ir jų milteliai yra aukštos kokybės produktai, kurie gali būti naudojami kaip biologiškai vertingos veikliosios medžiagos funkcionaliojo maisto gamyboje. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) rekomenduoja džiovintų didžiojo milčiaus lervų milteliais (iki 10 %) papildyti sausainius, makaronus, sportininkams skirtą baltyminį maistą.

Mokslininkai įžvelgia ir aplinkosauginę bei ekonominę tradicinių gyvūninių baltymų pakeitimo vabzdžių baltymais naudą. Didžiojo milčiaus vabzdžių auginimui reikia mažiau pašarų, gamybos metu susidaro nedaug atliekų ir išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Manoma, kad mažesnė naujo maisto gamybos savikaina padės išspręsti ir žmonijos aprūpinimo maistu problemą.

Tikėtina, kad vabzdžių maisto paklausa augs. Naujo maisto realizacijos rinka neapsiribos vien Europa, nes vabzdžių vartojimas ypač populiarus kituose žemynuose.

Naujo vabzdžių maisto įteisinimas atveria ekonomines galimybes ir mūsų šalies įmonėms, auginančioms ir ketinančioms pradėti vabzdžių maistui auginimo ir (ar) vabzdžių produktų žmonių maistui gamybos veiklą.

Rengiantis gaminti ir rinkai Europos Sąjungoje tiekti arba naudoti maisto produktuose į Sąjungos sąrašą įtrauktus naujus maisto produktus, įmonės turėtų vadovautis tame sąraše nustatytomis naudojimo sąlygomis ir ženklinimo reikalavimais. Žmonėms vartoti skirtų vabzdžių produktų ženklinime svarbu nurodyti produkto kilmę, tinkamumo vartoti terminą, laikymo sąlygas, sudedamųjų dalių sąrašą, identifikavimo ženklą. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vabzdžiai, kaip ir vėžiagyviai, gali sukelti alergines reakcijas, todėl ypač svarbu tinkamai apie tai informuoti vartotojus.

Nuotrauka: https://www.food-service.de/